....

... Gal kažkam ..aš busiu vejas,toks nematomas,tačiau toks jaučiamas,beproto permaningas ir labai stiprus,kartais griaunantis viska,o kartais tik švelniai liečiantis ir paliekantis ilgam savo jauku prisiminima...kažkam busiu, tik pasiutusi polerinė lapė,tokia niekam nereikalinga,tačiau mylima ir sekama,jog nuspėti mano provokuojančius ir piktus kėslus,aptarti mano vargano,nusišėrusio kailio grožį. Idomu ar busiu kažkam ramybės uostas, link kurio jau plaukiant rimsta įsiaudrinę balsai,merkiasi akys,pamišusios mintys skęsta bedugnej,kur jų laukia šaltas ir balzganas karstas....vienaip ar kitaip viliuosiu  jog nebusiu paprasta ir nuspėjama,tikiu kaip Dievą Tėvą ,kad būtent šių dvejų žodžių isigalėjimas nereiškia nieko gero ir įdomaus...turbūt niekuomet nevertinčiau mados jei ji būtų nuspėjama,nemylėčiau ir nesižavečiau paprastu  žmogumi,neskaityčiau nuspėjamos knygos,nesusidomečiau paprastu kinofilmu...Malonu susipažinti,aš Irma,aš lapė,aš mama,aš mylimoji ...